Rekuperacija ir vėdinimas namuose: svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti

Visų pirma, šiuolaikiniai namai, statomi pagal naujus statybos reglamentus (A ir aukštesnės energinės klasės), yra labai sandarūs. Dėl šios sandaros oras per langus ar smulkius plyšius nebepatenka į vidų. Be tinkamo vėdinimo, tokiuose pastatuose ilgainiui pradėtų kauptis pelėsis, alergenai, nemalonūs kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami teršalai. Rekuperacijos sistema efektyviai sprendžia šią problemą ir tuo pačiu padeda taupyti šiluminę energiją. Modernių rekuperatorių šilumokaičiai yra itin efektyvūs, todėl elektros sąnaudos išlieka mažos.

Rekuperatoriaus veikimo principas yra paprastas, kaip paaiškino Giedrius. Per vieną ortakį iš lauko į sistemą įtraukiamas oras, kuris filtruojamas ir šilumokaičio pagalba sušildomas, o tada patenka į patalpas. Tuo pačiu metu iš kambarių ištraukiamas oras prateka per tą patį šilumokaitį ir atiduoda savo šiluminę energiją įeinančiam orui. Tokiu būdu išvengiama išorinio triukšmo ir diskomforto dėl šviežio oro – į patalpas patenkantis oras jau būna šiltas, o ne iš lauko temperatūros.

Galbūt kyla klausimas, kodėl neužtenka tiesiog atidaryti langus? Nors vasarą švelnus vėjas gali būti malonus, žiemą tai gali būti problematiška, o gyvenant netoli judrios gatvės, žvyrkelio ar pramonės objektų, oro kokybė taip pat gali būti prasta. Be to, vėdinimas per atidarytus langus neužtikrina nuolatinės oro cirkuliacijos, prarandama šiluma ir į patalpas patenka dulkės bei triukšmas iš lauko. 

Švarus ir gaivus oras namuose yra būtinybė, tad projektuojant namus, rekuperacinė vėdinimo sistema turėtų būti tokia pat savaime suprantama, kaip apšvietimas ar šildymas. Tai svarbu ne tik dėl statybos reikalavimų, bet ir dėl kasdienio komforto.

Geras patalpų mikroklimatas ir oro kokybė užtikrina sveiką ir malonią aplinką, kurioje patogu rūpintis šeima, ilsėtis ar dirbti. Vėdinimo sistema padeda sumažinti teršalų, tokių kaip dažai, klijai, dulkės, kiekį, kurie gali sukelti nemalonius pojūčius (pvz., galvos skausmą, nosies užgulimą).

Harvardo tyrimas parodė, kad pagerėjusi oro kokybė gali pagerinti ir pažintines funkcijas. Visi galimi vėdinimo sistemos minusai išsprendžiami tinkamai ją įrengus.

Rekuperatoriai skirstomi į tris pagrindinius tipus: rotacinius, plokštelinius ir plokštelinius su entalpiniu šilumokaičiu. Rotaciniai ir entalpiniai plokšteliniai rekuperatoriai grąžina didžiąją dalį drėgmės, taip padėdami palaikyti optimalų patalpų mikroklimatą. Tuo tarpu paprasti plokšteliniai rekuperatoriai sausina orą, ypač žiemą, todėl gali būti juntamas per mažas drėgmės lygis, reikalaujantis papildomo drėkinimo.

Vienas sprendimų – įrengti kanalinį drėkintuvą vėdinimo sistemoje, tačiau tai gana brangus variantas, nes kokybiško prietaiso su montavimu kaina gali siekti iki 1500 eurų.

Kalbant apie vėsinimą, svarbu žinoti, kad rekuperatoriai nėra skirti patalpoms šaldyti. Kokybiški modeliai turi by-pass funkciją, kuri automatiškai uždaro šilumokaitį, kai temperatūra to nereikalauja, ir atidaro oro apėjimo kanalą. Tai ypač naudinga vasaros naktimis, kai rekuperatorius įtraukia iš lauko vėsesnį orą, taip atvėsindamas patalpas be papildomos energijos. 

Rekuperatorius yra įrenginys, kuris vėdina patalpas išsaugodamas vidinę temperatūrą. Giedrius jau minėjo, kad rekuperatoriai gali būti trijų tipų: rotaciniai, plokšteliniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu, kiekvieno jų veikimo principas šiek tiek skiriasi.

Veikimo principas:
Plokšteliniuose rekuperatoriuose ištraukiamas oras praeina per filtrą ir šilumokaitį, kur palieka šilumą, o tada pašalinamas. Tuo pačiu metu lauko oras praeina per kitą filtrą, perima šilumą iš šilumokaičio ir patenka į patalpas. Rotacinių rekuperatorių veikimas yra panašus, tačiau šilumos perdavimas vyksta nuolat per besisukantį būgną, kuris šildo tiekiamą orą ir tuo pačiu sugrąžina dalį drėgmės.

Rotacinių rekuperatorių privalumai:
- Neužšąla šaltuoju sezonu ir nereikia oro pašildytuvo.
- Drėkina orą, nesugeria drėgmės.
- Tinka Lietuvos klimatui.
- Nereikalauja kondensato nuvedimo.

Trūkumai: sudėtinga konstrukcija su dalimis, kurių aptarnavimas gali būti brangus (pvz., guoliai, diržinė pavara).

Plokšteliniai rekuperatoriai:
- Pranašumas: paprastesnė konstrukcija ir geresnė kaina.
- Trūkumas: sausina orą ir reikia nuvesti kondensatą.

**Plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu:**
- Grąžina drėgmę į patalpas, todėl išlaiko gerą mikroklimatą.
- Nereikia kondensato nuvedimo.
- Aptarnavimas paprastesnis.

Trūkumas: kaina ženkliai aukštesnė, o šilumokaičio dėvėjimasis gali priversti keisti jį ateityje.

Triukšmo klausimas:
Šiuolaikiniai rekuperatoriai paprastai veikia tyliai, tačiau jautriems garsui galima įrengti garso slopintuvus ir prietaisą montuoti patalpoje, kurioje mažai laiko praleidžiama (pvz., katilinėje ar sandėliuke). 

Skardinių ir plastikinių (lanksčių) ortakių skirtumai:

Plastikiniai (lankstūs) ortakiai:

Užima mažiau vietos ir lengviau pritaikomi prie sudėtingų erdvių.
Montavimas yra paprastas ir greitas, nereikalauja specialių įrankių.
Sistema gali būti montuojama įvairiose vietose, pvz., sienose, lubose, perdangose.
Patogus transportavimas, nes vamzdžiai gali būti susukami.
Sistema yra sandari, ilgaamžė ir pasižymi geromis akustinėmis bei aerodinaminėmis savybėmis.
Tinka standartiniams namams iki 200 m², jei tinkamai parinkti oro kiekiai.
Skardiniai ortakiai:

Dažniausiai naudojami komerciniams arba dideliems pastatams.
Gali būti derinami su lanksčiais ortakiais, kai pagrindiniai vamzdžiai yra skardiniai, o likusieji – lankstūs.
Abiejų tipų sistemos turi savo privalumų, tačiau lankstūs ortakiai labiau tinka individualiems namams, o skardiniai – didesniems ar komerciniams objektams.